padėkos adatos

Kiekvienais metais vasario 8 dieną Kanto regiono, apimančio Tokiją ir apylinkes, šventyklose vyksta hari-kuyo ritualas – malda už adatas.

Šią dieną už ištikimą tarnystę dėkojama visus metus naudotiems virbalams ir segtukams.

Iki XX amžiaus pradžios buvo įprasta tai daryti namuose.

Tada pagrindinis moters užsiėmimas buvo siuvimas, o adata – seselė namuose.

Todėl moterys melsdavosi, kad pasiūtų geriau ir gražiau, padėkojo visoms adatoms, o nulūžusių neišmesdavo, o nunešdavo į šventyklą pailsėti.

Tradicija gyvuoja ir šiandien.

Šią dienąo Nuimkite adatas, padėkite adatų dėžutę ir nesiūkite.

Dabar visos adatos – ir geros, ir sulaužytos – atnešamos į šventyklą. Šią dieną į bažnyčias atsidėkoti savo medicininių adatų ateina ne tik siuvėjos, bet ir slaugytojos.

Tokijuje yra kelios šventyklos, kuriose atliekamas Hari-kuyo, viena iš jų – Awajima-jinja – yra didelėje ir garsiojoje Sensoji šventykloje Asakusoje.

Taip vienai dienai į kurortą iškeliauja visi Tokijo spygliai: išpuošiami prie ausų priklijuojant spalvotus apskritimus ir įsmeigiami į minkštą, švelnią japonų pamėgtą sojų varškės „tofu“.

Kas gali būti geriau metų senumo adatai?!