Mieli skaitytojai!
Pradėdamas rašymo karjerą naiviai norėjau, kad mano knygos patiktų absoliučiai visiems: jaunimui ir brandaus amžiaus moterims, mamoms ir jų dukroms, profesionalams ir pradedantiesiems. Deja! Nepavyko.
Jei buvo akcentuojamas paprastumas, tai kartu su laiškais apie tai, kaip jums patiko pristatymo paprastumas, gavau ir priekaištų dėl mano primityvaus požiūrio.
Kai dauguma modelių buvo skirti jauniems žmonėms, vyresnės kartos atstovai įsižeidė.
Sulaukiau kritikos dėl prasto popieriaus ir spalvotų iliustracijų trūkumo tuo metu, kai leidėjai sukosi smegenis, kaip sumažinti leidinio kainą, kad jis būtų prieinamas skaitytojams kukliomis priemonėmis.
Taip, į Deja, buvo nuspręsta paaukoti geros kokybės popierių ir spalvą.
Krizė nepaliko mums šansų artimiausioje ateityje keistis į gerąją pusę.
Norėdamas kažkaip kompensuoti šiuos knygos trūkumus, nusprendžiau sukurti internetinį puslapį, kuriame būtų galima patalpinti iš knygos pasiūtų pavyzdžių nuotraukas, taip pat straipsnius apie siuvimo technologijas.
Beje, tikriausiai jau esate juos matę.
Mane nustebino keletas atsiliepimų, teigiančių, kad knygos modeliai yra senamadiški. Gindamasis pacituosiu siuvėjo pasaką.
Sena siuvėja siuva smokingą. Ji pagal visas taisykles siuva iš siaubingai brangaus audinio labai svarbiam žmogui.
Iššluostė atlapą, pakabino ant manekeno – stovi ir žavisi.
Tinkamas mokinys:
„Kažkaipoi, kiek nuobodu... O jei sutrumpintum šį daiktą 20-25 centimetrais ir kairėje lentynoje įdėtum raudoną kišenę?..
Senis, kaip išgirdo, suspaudė už širdies.
„Ech... tėti!.. - išsigando jaunuolis, - na, tu nemėgsti raudonos, pažaiskime mėlyną!.. Na, kam taip jaudintis?
Moralas: naudojant vieną raštą galima pasiūti ir elitinį smokingą, ir jaunatvišką švarką.
Kyla dar vienas svarbus klausimas: apie skirtingą požiūrį į drabužių kirpimą ir siuvimą masinėje ir individualioje gamyboje.
Klausiate: kokie pagrindiniai skirtumai?
- Visų pirma, siuvimo cecho technologai ir mados dizaineriai dirba ne su gyvais žmonėmis, o su vadinamaisiais standartiniais dydžiais.
- Brėžiniams konstruoti naudojami įvairūs skaičiavimo metodai: masinio siuvimo - skaičiavimo-analitinio, individualaus siuvimo - skaičiavimo-matavimo su paprastais analitiniais elementais.
- Visos masinėje gamyboje esančios dalys yra kuriamos ir išpjaunamos iš karto, tai yra, siuvimo metu nėra jokių operacijų, tokių kaip montavimas ir reguliavimas, be kurių nėra niekur siuvimo pagal užsakymą. Jei pateiksime pavyzdį iš siuvimo pagal užsakymą, tai pirmam švarko prigludimui išpjaunama tik nugara ir priekis. Rankovės ir apatinė apykaklė – antram prigludimui.
- Iš minėtų skirtumų lengva daryti išvadą: yra ir didelių skirtumų siuvimo technologijoje. Pridėkite dar vieną skirtumą tarp siuvimo dirbtuvių ir namų dirbtuvių įrangos. Pirmuoju atveju, išskyrus universalios staklės,įvairių tipų overlokerai,dangų dygsniai,lyginimo presai.Pamatysite automatus bartakių gamybai,sagų skylutes,kišenes,aparatus dugnui apsiūti, diržus ir apykakles išverstiics ir daug, daug daugiau. Na, kartais namų dirbtuvės gali pasigirti tik močiutės rankiniu būdu varoma mašina.
- Kitas skirtumas: gamyklinėje gamyboje tiesiog būtina pašalinti ne tik furnitūrą, bet ir rankines operacijas. Vienintelė vieta, kur gali atsirasti panašių jungiamųjų detalių, yra tada, kai mėginys baigiamas prieš pradedant gaminti.
- Apkaustų buvimas individualiame siuvime leidžia kurti supaprastintus brėžinius, „sušvelnina“ kai kuriuos griežtus masinio siuvimo reikalavimus, tačiau labai svarbu pritaikyti ir pritaikyti.
Taigi viskas pasirodo „aukštyn kojom“.
Rašykit jei kas...