Voroninas apie savo liemenės metodą

Kai tapau kateriu, pradėjau nuo savo verslo sutvarkymo.

Kaip suplanuoti darbą su klientais?...

Kaip dirbti su mūsų meistrais, kad daugiau laiko liktų kūrybai?..

Kai pavyko, perėjau į kitą etapą: ėmiau ieškoti būdų, kaip dirbti su vienu armatūru.

Tam nuvažiavau į Leningradą, ten žiūrėjau ir išmokau amato.

Prisimenu, tada dirbau visą dieną!

Apie šešis mėnesius man niekas nepasiteisino, bet siuvau, keičiau, mokėjau pinigus iš savo kišenės...

Teko viską plakti, bet norėjau pakartoti, kad pasiekčiau norimą rezultatą.

Pagalvojau: kadangi kažkas jau dirba su vienu armatūra, kodėl mes to negalime padaryti?

Ir per šešis sunkaus darbo mėnesius radau klaidų ir pagaliau perėjau prie darbo su viena jungtimi!

Suprantate, kuo mažiau pjaustytuvo detalių, tuo greičiau vyksta siuvimo procesas.

Dėl to klientai pradėjo mažiau rikiuotis į eiles, bet vis tiek negalėjome visų aptarnauti.

Tada paklausiau savęs: ar galima pasiūti idealiai prigludusį kostiumą visiškai nepasimatuojant, tiesiog pasimatavus klientą?

Šiai idėjai mane paskatino straipsnis, kurį atsitiktinai perskaičiau laikraštyje.

Jame teigiama, kad mokslininkai rado neandertaliečio pirštą ir panaudojo jį, kad atkurtų visą žmogaus išvaizdą.

Mokslininkų idėja paskatino mane susimąstyti apie tai, kad figūroje egzistuoja bendrieji raštai, kuriuos galima panaudoti mano amato, modeliuojant drabužius.

Pradėjau studijuoti anatomiją ir klausinėti specialistų.

Ir galiausiai jis sukūrė liemenės tipo dizainą, savotišką ruošinį bet kuriai figūrai.

„Lienė“ uždedama ant žmogaus ir perkeliama aplink figūrą taip, kad visos pagrindinės linijos būtų vertikalios ir lygiagrečios grindų linijai.

Po to nustatomi kliento figūros nukrypimai nuo standarto. Kai bus paruošti raštai, belieka tik iškirpti ir pasiūti – kostiumas puikiai tiks.

Taip atsirado precedento neturintis Voronino maketų liemenių metodas.

Jis ne tik paspartino siuvimo procesą, bet ir supaprastino kostiumo kūrimo technologiją.

Noriu pastebėti, kad dar neatskleista visa netinkamos liemenės išdėstymo metodo tema.

Šiandien mūsų užduotis yra ne tik, kad kostiumas būtų gražus, bet ir atitiktų jūsų charakterį, taip pat būtų patogus jums asmeniškai.

Dažnai mes, pjaustytojai, girdime vieną klientą sakant: „Man sunku susirišti batus su šiuo kostiumu“, o kitas stovi prieš veidrodį, žiūri ir sako: „Matai, nugaroje yra maža raukšlelė. .

Abu teisūs!

Todėl pirmiausia reikia suvokti kiekvieno individualaus žmogaus vidinį pasaulį, jo troškimus, o tada pasidaryti jam drabužius.

Tačiau kurdami šiuos drabužius individualiai, neturėtume aklai kopijuoti kliento figūros, jo figūrą privalome pritaikyti prie mūsų nupiešto „teisingo“ įvaizdžio.

Vaizdas savo ruožtu priklauso nuo laiko, kuriame gyvename, ar tai kosminis amžius, ar sporto amžius – svarbu jį subtiliai pritaikyti gyvenime.

Tada klientas visada bus madingas, jausis gerai ir patogiai, bus patenkintas mūsų darbu.